Liūdinantys skaičiai apie mažiau išsivysčiusių šalių ugdymą

Kasdien girdime, kaip blogai yra trečiųjų šalių vaikams, kokie jie nelaimingi ir koks reikalingas jiems yra mokslas. Gyvendami pilnai išsivysčiusiose šalyse, žmonės negali suprasti tų, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis, įgyti išsilavinimą ir pradėti geresnį gyvenimą. Milijonai vaikų neturi galimybės eiti į mokyklą, mokytis skaityti, skaičiuoti ir sužinoti kitų elementarių dalykų. Situacija yra liūdna.

Besidomint trečiųjų šalių švietimu, pastebėta, jog didžioji dalis žmonių neraštingi, nemoka skaityti, skaičiuoti, jei reiktų minėti skaičius, tai būtų maždaug 862 milijonai žmonių, kurie nemoka skaityti ir rašyti. Statistika tikrai liūdinanti. Daugiau nei 226 milijonai vaikų iš viso nelanko pradinės mokyklos. Tai lemia daugybė faktorių, tačiau tokių šalių valdžia turėtų sunerimti ir pasukti galvas kaip galėtų pagerinti šią situaciją. Yra nemažai mokyklų kuriose trūksta pagrindinių vadovėlių, mokytojų, ką jau bekalbėti apie kitas mokymosi priemones. Vaikai mokytis nori, tačiau tam nesuteikiamos tinkamos sąlygos. Be to, kai kuriose šalyse vaikai negali mokytis, nes tėvai neturi pakankamai pinigų, jų išsimokslinimui, arba vaikai turi dirbti, kad padėtų savo tėvams, taip pat yra rasinės diskriminacijos atvejų, nors gyvename XI amžiuje, rasinė diskriminacija vis dar egzistuoja. Daugumoje šalių pradinis mokslas kainuoja, todėl ne visi tėvai išgali sumokėti už vaikų mokslą, tai didžiulė našta tėvams ir nemenka spraga šalies švietimo sistemoje.

Kasmetiniais duomenimis beveik 31 milijonas vaikų kiekvienais metais yra išmetami iš mokyklos ir beveik 32 milijonai vaikų kartoja kursą. 2010 metų UNESCO duomenimis, 61 milijonas pradinio amžiaus vaikų, nebuvo užregistruoti į mokyklas. Iš jų, 47 % vaikų net nesvajoja apie išsilavinimą, 26 % jau lankė mokyklą, tačiau metė, na o likę 27 % tikisi, jog kada nors baigs mokyklą. Matant tokius skaičius, svyra rankos. Tačiau, kasmet renkami savanoriai, kurie vyksta į mažiau išsivysčiusias šalis ir padeda vaikams, stengiasi jog jie išmoktų bent elementarių dalykų ir įsigytų tam tikrų mokymosi priemonių. Vis dar jaučiama lyčių nelygybė, nes ir dabar mokslą pradeda daugiau berniukų nei mergaičių. Tačiau berniukams tenka dažniau kartoti kursą, be to juos dažnai išmeta. Neišsilavinusioms moterims tenka namų ruoša ir kiti su namų buitimi susiję rūpesčiai, jos tampa visiškai priklausomos nuo vyrų, liūdniausia, jog tokiose šeimose gimsta daugiau vaikų, nei šeimose, kuriose moterys yra išsilavinusios ir gali sau leisti turėti daugiau vaikų. Vaikai, gimę nepasiturinčiose ir prastą išsilavinimą turinčiose šeimose, dažniausiai neturi didelių planų, jų ateitis panaši kaip ir tėvų. Šeimos, kurios turi visas galimybes susilaukti daugiau vaikų, suteikti jiems išsilavinimą ir kitus būtinus dalykus, apsiriboja 1 arba 2 vaikais. Išsilavinusios moterys nenori užsisėdėti namie ir žlugdyti karjeros. Tai kelia gana daug diskusijų. Be to, moterys, kurios neturi išsilavinimo, paprastai nieko nežino apie apsisaugojimo priemones ir nežino, jog apsisaugojimo priemonės gali padėti išvengti tokių baisių ligų kaip AIDS ir ŽIV. Švietimas labai prisidėtų prie tokios informacijos platinimo, todėl tai tikrai sumažintų sergamumą šiomis ligomis.

Neišsilavinę žmonės nepretenduoja į geresnes darbo vietas, didesnius atlyginimus ir nežino ką reiškia geros gyvenimo sąlygos. Įprasta, jog tokie žmonės gyvena labai prastai, tačiau kitokio gyvenimo neįsivaizduoja ir dažnai bijo pokyčių. Tai didžiulė visuomenės problema. Švietimas labai svarbus, skaičiai ir statistika liūdinantys. Galima pasidžiaugti tik tuo, jog Pietų Amerikoje ir Europoje raštingų žmonių yra daugiausia, 90-100% gyventojų yra raštingi. Vadinasi šios šalys yra labiau išsivysčiusios ir žmonių gyvenimo kokybė yra geresnė.

Liūdinantys skaičiai apie mažiau išsivysčiusių šalių ugdymą

Mintys apie mokslą

Mokslas yra galinga jėga, stumianti pasaulį pirmyn, padedanti vystytis, tobulėti ir įrodinėti neįtikėtinus dalykus. Mokslo svarba visuomenei didžiulė. Tai vertinamas ir galingas įrankis, jo dėka kuriami stebuklai, technologijos ir naujovės. Didūs, žinomi, bei gerbiami žmonės yra išsakę daugybę gražių ir prasmingų minčių apie mokslą, jo svarbą. Apie tai kalba visi, rašytojai, poetai, politikai, mokslininkai, mokytojai, gydytojai, advokatai ir kiti. Štai keletas gražių ir prasmingų minčių mokslo tema:

  • Mes sukūrėme pasaulinę civilizaciją, kuri iš esmės priklauso nuo mokslo ir technologijų. Bet mes taip viską sutvarkėme, kad beveik niekas nebesupranta mokslo. Tai katastrofos formulė. (Carl Sagan, amerikiečių astronomas, astrofizikas)
  • Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais. (Albertas Einšteinas, fizikas)
  • Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko. (Albertas Einšteinas, fizikas)
  • Nesvarbu kokia tavo teorija graži, nesvarbu koks protingas tu esi. Jeigu tai nepatvirtinama eksperimentu, tai tuomet ji neteisinga. (Richard Feynman, amerikiečių mokslininkas)
  • Mokslas – geriausias priešnuodis entuziazmo ir prietarų nuodams. (Adam Smith, škotų ekonomistas)
  • Kiekvienas, kuris nustoja mokytis – pasensta. Nesvarbu ar jam dvidešimt, ar aštuoniasdešimt. Kiekvienas, kuris mokosi, išlieka jaunas. (Henry Ford, amerikiečių pramonininkas)
  • Mokymosi tikslas yra augimas, ir mūsų protas, ne taip kaip kūnas, gali augti kol tik gyvensime. (Mortimer j. Adler, amerikiečių filosofas)
  • Išsilavinimas yra turtas, kuris bus su tavimi, kad ir kur tu beeitum. (Kinų patarlė)
  • Mokslas visuomet neteisus. Jis niekuomet neišsprendžia problemos, nesukurdamas dar dešimt naujų. (George Bernard Shaw, airių rašytojas)
  • Kvailiui senatvė – našta, neišmanėliui – žiema, o mokslo vyrui – auksinė pjūtis. (Volteras, prancūzų rašytojas).
  • Yra žmonių, kurie niekada neklysta todėl, kad jų niekada nevargina jokios protingos mintys. (Johann Wolfgang von Goethe, vokiečių rašytojas)
  • Kuo mažiau žmonės žino, tuo platesnės jiems atrodo jų žinios. (Žanas Žakas Ruso, prancūzų filosofas)
  • Visų mokslų raktas yra klaustukas. (Onore de Balzakas, prancūzų rašytojas)
  • Aš nesusikirtau. Aš atradau 10000 būdų, kurie neveikia. (Tomas Edisonas, amerikiečių išradėjas)
  • Išauklėti kultūringą žmogų padeda dvi jėgos: menas ir mokslas. Abi šios jėgos susijungia knygose. (Maksimas Gorkis, rusų rašytojas)
  • Dėstyti kokį nors mokslą nepaisant pavyzdžio – tai tartum aiškinti saulėtekį stovint ant besisukančio žiedžiamojo rato. Šitaip neįmanoma nustatyti skirtumo tarp to, kas gera ir kas bloga, kas naudinga ir kas žalinga. (Mo Ti, kinų filosofas)
  • Žmogaus protas taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokštą vėl jį griovė, norėdamas pažiūrėti, kokie jo pamatai. (Imanuelis Kantas, Prūsijos filosofas)
  • Kuo žmogus protingesnis ir geresnis, tuo daugiau pastebi gėrio žmonėse. (Blezas Paskalis, prancūzų filosofas)
  • Negalima laikyti išmintingu tokio žmogaus, kuris prireikus nemoka būti pakvaišėliu. (Henry Ward Beecher)

Yra daugybė galingų ir prasmingų minčių apie mokslą. Kai kurios jų – humoristinės, tačiau tai tik padeda į mokslą pažvelgti iš kitos pusės. Nusistovėjęs stereotipas apie mokslą yra toks, jog mokslas visuomet turi būti rimtas, tai visai netiesa, žinoma, moksliniais dalykais ir išvadomis juokauti nevalia, tačiau šmaikščiai perteikti mokslines mintis nėra blogai. Svarbiausia, jog mokslas gyvuoja, tai leidžia pasauliui būti gyvam. O gražios mintys, praskaidrina sielą ir įkvėpia naujiems atradimams.

Mintys apie mokslą

Kaip padėti vaikams matematikoje?

Daugumai, matematika labai sunkus ir neįkandamas dalykas. Formulės, skaičiavimai, matavimai, visa tai atrodo labai painu ir sudėtinga. Atrodo, jog vieniems yra duota tai suprasti, o kitiems ne. Kitaip tariant, vieni turi įgimtą talentą, o kiti ne. Taip manyti nėra visai teisinga. Iš tiesų mokantis bet kokį dalyką reikia įdėti daug pastangų, vieniems sekasi paprasčiau, tuo tarpu kitiems reikia pasistengti labiau. Paprastai, geriausiai sekasi tiems, kurie daugiausiai dirba, ir tai visai nepriklauso nuo intelekto koeficiento. Bet kuris žmogus gali pasiekti ir išmokti sudėtingiausius dalykus, tačiau viskam reikalingas darbas ir užsispyrimas.

Toks dalykas kaip matematika, pradedamas mokyti jau pradinėse klasėse, paprasčiausiais metodais ir pavyzdžiais, vaikai mokomi elementarių skaičiavimų ir skaičių. Tokie matematiniai pradmenys yra labai svarbūs, tai lyg pamatai, tolesniam mokymuisi ir supratimui. Paprastai, jau nuo pirmųjų pamokų pastebimi vaikai, kuriems sekasi lengviau ir tie, kuriems reikia daugiau laiko. Jei vaikui reikalingi išsamesni paaiškinimai, mokytojas turi į tai atkreipti dėmesį ir stengtis daugiau dėmesio skirti vaikams, kurie nesupranta. Dauguma mokytojų atsižvelgia tik į „sparčiuosius“ mokinius. Jeigu daugumai mokinių yra aišku, tema tęsiama toliau, o tie, kurie turi problemų ir jiems sekasi sunkiau, turi mokytis savarankiškai, kitu atveju liks spraga. Pastebėtas ir dar vienas dalykas, mokiniai, kurie jaučia, jog turi įgimtą talentą, nustoja stengtis. Jie tiesiog plaukia pasroviui, tačiau, kartais nutinka taip, jog pastangų trūkumas pakiša koją ir tie mokiniai, kurie stengiasi ir skiria tam daug laiko ir pastangų, pasirodo geriau už tuos, kurie yra šiek tiek talentingesni. Mokytojai, teigia, jog tiems, kurie stengiasi ir daug dirba, sekasi geriau, nuoseklus darbas atneša gerus rezultatus. Tokie mokiniai rečiau susikerta, nors iš pradžių jiems būna sunku, darbas ir kartojimas pasiteisina su kaupu.

Formuojantis vaikų asmenybei ir mokantis įvairiausių dalykų, svarbų vaidmenį atlieka ir tėvai. Jų požiūris į vaiko mokymąsi, talentą ir kitas savybes yra itin svarbus. Labai svarbu skirti dėmesį ir domėtis vaiko pasiekimais ir nesėkmėmis. Jei vaikui nepasisekė, nesakykite, kad jis niekam tikęs, atminkite, kad net ir didžiausiems mokslininkams ne viskas iš karto sekėsi, jeigu ne darbas ir užsispyrimas, daugelis jų nebūtų nieko pasiekę. Gali būti, jog mokykloje prastai sekėsi ir tėvams, tačiau nereikia tapatinti tėvų ir vaikų, stengiantis viskas įmanoma, net ir toks painus dalykas kaip matematika. Visuomet reikia pagirti vaiką už pastangas, matant, kad vaikas ilgai ruošėsi testui ar mokėsi naują temą ir vėliau gavo gerą pažymį, būtina jį pagirti ir pabrėžti, jog jo pastangos buvo to vertos, tai skatins ir toliau stengtis ir nenuleisti rankų. Vienas neigiamų dalykų, kuriuos daro tėvai, tai lyginti savo vaikus su kitais bendraamžiais. To daryti nevalia. Kiekvienas žmogus yra skirtingas, lyginant vaikus su kitais, gali būti menkinamas vaiko pasitikėjimas savimi ir savo jėgomis, taip pat gali dingti noras stengtis, nepaisant to, dauguma tėvų vis tiek lygina savo vaikus su kitais, ir tai daro neigiamą poveikį jų pasiekimams. Taip pat, tėvai irgi turi padėti savo vaikams, jei tėvai nesupranta vienos ar kitos temos, reikėtų samdyti korepetitorių, kuris galėtų vaikui tinkamai išaiškinti vieną ar kitą temą, reikia stengtis, jog liktų kuo mažiau spragų. Internete, knygose yra daugybė naudingos informacijos ir mokomosios literatūros, kuri labai naudinga ir svarbi vaikui. Tėvai turi padėti atsirinkti tinkamą informaciją ir suteikti galimybes ja pasinaudoti.

Vaikams augant, nereikėtų nustoti jais rūpintis ir prižiūrėti jų mokymąsi, visuomet reikia rasti laiko pokalbiams su vaiku, taip pat ir pagalbai, jei jos reikia. Tėvai yra svarbiausi žmonės vaikų gyvenime, todėl jų pagalba, rūpestis ir pamokymai yra labai vertingi. Atkreipus dėmesį į minėtus dalykus, sėkmė iš karto neaplankys, tačiau palaipsniui ir nuolatos to siekiant, rezultatai tikrai pagerės. Svarbiausia nenuleisti rankų ir nepulti į paniką, darbas ir pastangos visuomet atsiperka su kaupu.

Kaip padėti vaikams matematikoje?

Populiariausios ir paklausiausios specialybės

Kiekvienais metais sudaromi populiariausių ir paklausiausių specialybių sąrašai. Tokie sąrašai itin naudingi moksleiviams, ketinantiems rinktis ateities studijas ir įsilieti į darbo rinką. Kiekvienas nori dirbti gerai apmokamą, nenuobodų, įdomų, kupiną malonių netikėtumų, iššūkių, leidžiantį parodyti save iš gerosios pusės darbą. Deja, tokį darbą rasti nelengva, visur yra privalumų ir trūkumų. Darbdaviai ieško kvalifikuotų, su patirtimi ir aukštuoju išsilavinimu darbuotojų. Tik baigus studijas darbą susirasti gana sudėtinga, patirties stoka neretai užveria duris į norimas pareigas, tačiau laikui bėgant įgaunama patirties ir siekti karjeros aukštumų tampa lengviau.

Darbo rinka gana pilna, yra daugybė bedarbių ieškančių darbo, tai nereiškia, jog jie yra nekvalifikuoti, tiesiog dėl vienų ar kitų priežasčių jie dar nesusirado arba netikėtai prarado darbą. Kad bedarbių būtų kuo mažiau, įvardijamos paklausiausios specialybės, kurių specialistų nuolat reikia. Paklausiausia specialybe jau ne vienerius metus išlieka informacinės technologijos. Informacinių technologijų specialistai nesunkiai susiranda darbą, kuris dar ir yra gerai apmokamas. Paprastai tokie specialistai reikalauja, jog darbdavys mokėtų jiems atitinkamą atlyginimą, o darbdavys su tuo sutinka, nes gerų specialistų reikia, daugelis dalykų šiandien laikosi ant naujų technologijų, todėl darbo čia tikrai nemažai ir tokie specialistai labai reikalingi. Pasirinkę informacinių technologijų ir įvairių jų šakų studijas, absolventai gali būti tikri jog darbą pagal specialybę jie tikrai ras. Atlyginimas žinoma priklausys nuo įmonės finansinių galimybių ir užimamų pareigų, tačiau šioje srityje yra didžiulės galimybės tobulėti ir kilti karjeros laiptais. Taip pat, visuomet paklausios tokios specialybės kaip medicina, teisė, gamtos mokslai, rinkodara, inžinerija.

Apžvelgus darbo rinką Lietuvoje ir panagrinėjus įvairių darbo skelbimų portalų duomenis, galima pastebėti, jog be anksčiau minėtų specialybių, šiuo metu ypač daug darbo skelbimų yra transporto vadybos, pardavimų ir statybos srityse. Ieškomi kvalifikuoti ir gerai savo darbą išmanantys specialistai. Atlyginimas šių sričių atstovams gali siekti net iki 1000 ar 2000 Eur. Mažiausios galimybės įsidarbinti pagal specialybę yra humanitarinių mokslų studentams, taip pat buhalterijos, ekonomikos studentams, teisininkams. Šių specialybių atstovai reikalingi, tačiau kasmet paruošiama daugybė šių studijų absolventų, todėl darbo rinka yra perpildyta. Per artimiausius metus situacija iš esmės nesikeis. Vis labiau populiarėja profesinės mokyklos, studentai, net ir baigę aukštąsias mokyklas, vėliau renkasi studijas profesinėje mokykloje ir įgauna vienokią ar kitokią specialybę. Dabar ypač reikalingi yra kepėjai, virėjai, statybininkai, siuvėjai. Pasirinkę šias programas, darbą gali susirasti nesunkiai. Tačiau, reikia pabrėžti, jog darbdaviai visuomet ieško kvalifikuotų ir savo profesiją gerai išmanančių darbuotojų. Užsienio šalyse, situacija yra panaši. Nuolat reikia teisininkų, informacinių technologijų specialistų, gydytojų, architektų, odontologų, taip pat lėktuvų pilotų. Visos šios specialybė turi didžiausią paklausą jau keletą metų, todėl pasirinkę šias studijas, turės puikias įsidarbinimo galimybes ir Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Gaila, jog kasmet vis daugiau kvalifikuotų specialistų palieka savo gimtinę ir emigruoja į kitas šalis. Geri specialistai reikalingi visur, tačiau ne visos šalys moka atitinkamus atlyginimus. Žmonės renkasi tas šalis, kuriose pagal savo įgytas žinias gali gauti didžiausius atlyginimus ir gyventi pilnavertį ir patogų gyvenimą. Bet kokiu atveju, studijos visuomet yra geras dalykas, suteikiantis daug žinių ir lavinantis asmenybę. Žinios ir patirtis įgytos studijų metu yra neįkainojamos ir labai naudingos. Tačiau, prieš renkantis studijų kryptį reikia gerai pamąstyti ir pasirinkti tokią, kuri patiktų, būtų paklausi ir leistų gyventi nevaržomai.

Populiariausios ir paklausiausios specialybės

Užsienio kalbų mokymasis interneto pagalba

Kiek užsienio kalbų mokate? Tai vienas pagrindinių klausimų, užduodamų darbo pokalbio metu. Mokėti daugiau nei vieną kalbą, visuomet buvo didžiulis privalumas. Taip yra ir dabar. Vis labiau populiarėja užsienio kalbų studijos, įvairūs mokymai, mokymosi paketai, programos ir panašiai. Kalbų pradeda mokytis vis jaunesni žmonės, net ir vaikai turi galimybę mokytis kalbų. Yra įvairiausių kompiuterinių programėlių, žaidimų, skirtų kalbų mokymuisi ir daugybė kitokių programų padedančių lavėti, žaisti ir tuo pačiu mokytis kalbų.

Sakoma, jog nevalia juoktis iš žmogaus kalbančio su akcentu, tai reiškia, jog jis moka daugiau nei vieną kalbą. Vis dar populiariausiomis kalbomis išlieka anglų, ispanų, kinų, rusų kalbos. Didėja ir skandinavų kalbų paklausa. Vieniems kalbų išmokti labai paprasta, kitiems tai sudėtingesnė užduotis. Yra įvairiausių mokymosi būdų. Vienas jų – kompiuteris ir internetas. Būtų sunku suskaičiuoti visas programėles ir žaidimus, kurie padeda mokytis užsienio kalbų. Daugelis jų panašūs, panašus ir jų pobūdis. Vienos programos pritaikytos jaunesniems, kitos vyresniems. Taip pat yra skirtingos programėlės suskirstytos pagal kalbos mokėjimo lygmenis, tiems kurie kalbą pradeda mokytis visiškai nuo nulio, siūlomos vienos programos, žaidimai ir užsiėmimai, o kurie jau šiek tiek su kalba susipažinę, gali rinktis iš kitų variantų. Tokiu būdu kiekvienas gali išsirinkti tinkamiausią variantą. Užsiėmimų efektyvumas labai priklauso ir nuo pačio žmogaus, jei žmogus stengiasi, mokosi ir nori kuo greičiau kalbėti, suprasti, tuomet jam sekasi kur kas paprasčiau, jei noro nėra – sekasi prasčiau. Dar viena puiki ir efektyvi kalbų mokymosi priemonė tai filmai. Filmus mėgsta tikriausiai visi. Internete filmų pasirinkimas tikrai didžiulis, galima rinktis iš daugybės žanrų ir kalbų. Žiūrint filmą originalo kalba, kalba greičiau įsisavinama. Jei ir nesuprantami kai kurie žodžiai, juos galima suprasti iš konteksto, vėliau jie kartojasi, todėl juos įsiminti tampa nesudėtinga. Žiūrint filmus lavėja kalbos supratimas, be to plečiamas žodynas, išmokstama įvairių frazių. Yra ir animacinių filmukų, todėl tokiu būdu gali mokytis ir vaikai. Jie imlesni kalboms, todėl gana žaismingu būdu jie greitai mokosi naujų žodžių ir supranta vis daugiau.

Žaidimai internete taip pat vienas iš būdų greičiau išmokti kalbą. Yra specialiai kalbų mokymuisi sukurtų žaidimų. Ir visai nesvarbu, jog iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog žaidimai skirti tik vaikams ar jaunimui, tokie žaidimai pritaikyti įvairaus amžiaus asmenims, tai mokomieji žaidimai, todėl tinka visoms amžiaus grupėms. Dar vienas efektyvus būdas mokytis užsienio kalbos, tai susirašinėti, bendrauti internete su kitų šalių atstovais, kurie galbūt taip pat mokosi kalbų. Yra daugybė tinklapių, siūlančių tokius susirašinėjimų kambarius. Be to bendraujama socialiniuose tinkluose, yra įvairių grupių. Taip pat internete gausu mokomųjų filmukų, tokių filmukų galima rasti įvairioms užsienio kalboms. Pasirinkimas didžiulis, vaizdo pamokos tikrai efektyvios, jomis domisi nemažai žmonių. Daug tokių vaizdo įrašų yra Youtube svetainėje, svarbiausia, jog šios vaizdo pamokos visiškai nekainuoja. Tai dar vienas didžiulis privalumas. Daugelis anksčiau minėtų mokymosi įrankių, tokių kaip žaidimai, programėlės, pokalbių kambariai, taip pat nemokami, todėl už tai jog norite išmokti kalbą, jums nereikės mokėti. Tačiau, svarbu, jog turėtumėte pakankamai noro ir motyvacijos.

Užsienio kalbų mokėjimas labai svarbus, bet kuriame darbe, mokykloje, universitete, kalbos labai reikalingos. Neretai už daugiau nei vienos užsienio kalbos mokėjimą, mokamas didesnis atlyginimas, todėl besiruošiantys papildyti darbo rinką, turėtų į tai atsižvelgti. Kai yra šitiek būdų palengvinančių įprastinį mokymąsi, kalbas išmokti tampa visai paprasta. Kartais tai tampa maloniu laisvalaikio užsiėmimu ar hobiu, kuris vėliau tampa labai naudingu. Tiesiog reikia nepatingėti ir panaršyti internete, pasiūlymų gausa išties didžiulė, galite išbandyti įvairiausius variantus. Pabandę keletą mokymosi būdų, pastebėsite kuris jums labiausiai tinka, ir kurio pagalba mokytis yra lengviausia.

Užsienio kalbų mokymasis interneto pagalba

Kompiuteris – puikus pagalbininkas mokslams

Šiandien dažnai girdime, jog žmonės per daug laiko leidžia prie kompiuterių. Naujosioms technologijoms įsiveržus į mūsų gyvenimus, tai tapo normalu. Daugybę užduočių, darbų ir kitos veiklos galima atlikti tiesiog kompiuteriu. Tai priemonė, daugeliui gyvenimo atvejų. Nors jaunimas prie kompiuterio mėgsta leisti laisvalaikį, kompiuteris yra puiki mokymosi priemonė.

Atsiradus kompiuteriams viskas iš esmės pasidarė paprasčiau. Daug informacijos apie reikiamus dalykus galima rasti internete. Laikui bėgant daugėja mokomųjų programų bei tinklapių, siūlančių lengviau išmokti įvairius dalykus. Internete galima rasti daugybę naudingos informacijos kiekvienam mokomajam dalykui. Gausu mokslinių ir kitokių straipsnių, vaizdo medžiagos, bei kitų priemonių palengvinančių darbą ir mokslus. Anksčiau valandų valandas tekdavo praleisti bibliotekose, ieškant informacijos įvairiomis temomis. Šiandien, viskas daug paprasčiau, į paieškos sistemą suvedus reikiamus žodžius, galima rasti daugybę informacijos, kurios reikia. Tai užtrunka žymiai trumpiau. Žinoma, reikia atsirinkti kuri informacija yra naudinga, o kuri ne. Tačiau informacijos srautai išties didžiuliai. Informacijos paieškai nereikia apsiriboti tik Lietuva ar lietuvių kalba, internetas atviras visoms kalboms, todėl reikiamos informacijos galima ieškoti ir užsienio šalių tinklapiuose. Kalbų mokymosi procesas taip pat palengvinamas. Naudojantis kompiuteriu ir internetu, kalbą galima išmokti daug lengviau. Čia gausu žodynų, gramatikos pamokų, literatūros, vaizdo įrašų bei filmų, kuriuos galima žiūrėti ta, kalba, kurią mokomasi. Taip mokymosi procesas labai palengvinamas ir tampa nenuobodus, mokomasi žaismingu, tačiau informatyviu būdu.

Naujų technologijų galimybės beribės. Kompiuterio ir interneto pagalba galima lengviau ruošti įvairius pristatymus, ruoštis kontroliniam darbui, egzaminams ir kitiems dalykams. Be to, tai puiki priemonė palengvinanti ne tik mokinių, studentų, tačiau ir mokytojų bei dėstytojų dalią. Pamokoms dabar galima ruoštis išradingai ir naudoti įvairias mokomąsias priemones, programėles, vaizdo įrašus. Naudojant šiuos įrankius, pamokos tampa įdomesnės, informacija geriau suprantama ir lengviau įsisavinama. Nors daug laiko leidžiant prie kompiuterio silpsta regėjimas, tai visgi puiki priemonė mokslams. Skaitant daug knygų regėjimas taip pat silpsta. Tai neišvengiama. Tačiau, tarp laiko praleidžiamo prie kompiuterio, arba skaitant knygas, reikia daryti keleto minučių pertraukas, per kurias reikia atlikti tam tikrus pratimus akims. Be to, puiku tai, jog dabar yra ir elektroninės knygų versijos, kurias galima skaityti internete, kompiuteryje, planšetėje ar skaityklėje. Knygų pasirinkimas pakankamai platus, todėl neradus reikiamos knygos bibliotekoje, ją galima rasti internete. Tai labai naudinga ieškant mokslinės informacijos, rašant mokslinius straipsnius. Jaunimas naująsias technologijas priima labai gerai, tačiau mokytojai jas vertina įvairiai. Yra įvairių nuomonių, vieni mano, jog naujosios technologijos prailgina laiką sėdint prie kompiuterio, kiti sako, jog viskas per daug supaprastinama, viskas pateikiama kaip ant lėkštutės, mokiniai informaciją randa greitai ir paprastai, todėl nebežino ką reiškia valandų valandas praleisti bibliotekoje ieškant informacijos ir rengiant straipsnius. Be to, yra nuomonių, jog jaunimas prisidengia mokslais, o iš tiesų sėdėdami prie kompiuterių užsiima kita veikla, kuri trukdo mokytis.

Kiekvienu klausimu, nuomonių yra įvairių, be to galima rasti daugybę privalumų ir trūkumų vienu ar kitu klausimu. Iš esmės, kompiuteriai, internetas ir visos naujos technologijos žengia koja kojon su mūsų visuomene ir palengvina daugybę gyvenimo sričių. Mokymasis taip pat tampa lengvesnis ir paprastesnis. Tereikia atsirinkti reikiamą informaciją ir teisingai ja pasinaudoti. Kompiuteriai suteikia beribes galimybes, tačiau reikia mokėti jomis naudotis ir išnaudoti tai, ką jos siūlo. Rezultatai labai individualūs, tačiau darbas ir pastangos visuomet yra įvertinami. Visos mokymosi priemonės yra sveikintinos, svarbiausia jomis naudotis ir neapleisti mokslo.

Kompiuteris – puikus pagalbininkas mokslams

Geriausi pasaulio universitetai

Ketinant rinktis studijas, kankina įvairiausi klausimai. Svarstoma kokią aukštąją mokyklą pasirinkti, kuri studijų programa paklausiausia, kur ruošiami geriausi specialistai ir panašiai. Daugybė klausimų neduoda ramybės, sunku apsispręsti. Kartais sprendimus padeda priimti tėvai, kartais pataria vyresni draugai ar artimieji, tačiau dažniausiai pasikliaujama savo nuojauta. Laimei, nepatikus studijoms, galima rinktis kitas, tačiau per didelis blaškymasis nėra labai geras dalykas. Kad moksleiviai, jų tėvai ir kiti išvengtų galvos skausmo renkantis aukštąsias mokyklas, kasmet QS World University Ratings skelbia sąrašą geriausių universitetų pasaulyje. Sąrašą sudaro 800 universitetų. Pagal šį sąrašą galite įvertinti aukštąsias mokyklas ir pasirinkti tinkamiausią. Sąrašas ilgas, todėl čia pateikiama tik 10 geriausių pasaulio universitetų.

1. Masačūsetso technologijų universitetas (Jungtinės Amerikos Valstijos)
2. Harvardo universitetas (Jungtinės Amerikos Valstijos)
3. Kembridžo universitetas (Anglija)
4. Stenfordo universitetas (Jungtinės Amerikos Valstijos)
5. Kalifornijos technologijų institutas (Jungtinės Amerikos Valstijos)
6. Oksfordo universitetas (Jungtinė Karalystė)
7. Londono universiteto koledžas (Jungtinė Karalystė)
8. Londono imperatoriškasis koledžas (Jungtinė Karalystė)
9. Šveicarijos federalinis technologijos institutas (Šveicarija)
10. Čikagos universitetas (Jungtinės Amerikos Valstijos)

Šiame sąraše Lietuvos nėra, tačiau, net 4 Lietuvos universitetai į šį reitingą visgi pateko. Tarp jų Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas. Nors universitetai aukštų pozicijų neužima, tačiau šis įvertinimas išties svarbus. Lietuva maža šalis, tačiau net 4 aukštosios mokyklos minimos pasauliniu mastu. Vadinasi šiuose universitetuose dirba tikrai kompetentingi, išsilavinę ir savo dėstomą dalyką gerai išmanantys dėstytojai. Baigę šiuos universitetus absolventai pakankamai greitai įsidarbina ir dauguma jų – pagal specialybę. To siekia kiekvienas universitetas. Kuo daugiau absolventų gauna darbą atitinkantį įgytą išsilavinimą ir specialybę – tuo universitetas geriau vertinamas. Taigi, renkantis studijas vertėtų į šiuos universitetus atkreiti dėmesį. Paruošimo lygis šiuose universitetuose aukštas, diplomai labai vertinami ne tik Lietuvoje tačiau ir už jos ribų.

Nereikia apsiriboti vien Lietuvos universitetais, aukščiau pateiktas sąrašas rodo, jog pagal geriausius universitetus pirmauja Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė. Dauguma svajoja apie šiuos universitetus, jie garsūs ir žinomi visame pasaulyje. Paruošimo lygis labai aukštas, o studijų programų gausa tikrai didžiulė, pasirinkimo variantų daug. Tai universitetai pirmaujantys visose srityse. Nenuostabu jog Jungtinės Amerikos Valstijos reitingų sąraše pirmauja, vien pagal jų dydį nėra keista, jog universitetai sąrašo viršūnėje. Lyginant su Lietuva, tai didžiulė milžinė, o Lietuva mažytė nykštukė. Aukšti universitetų reitingai, Amerikai tik dar vienas privalumas, leidžiantis vadintis svajonių šalimi. Pilną geriausių pasaulio universitetų sąrašą galima rasti internete, QS World University Ratings puslapyje. Ten galima plačiau susipažinti su universitetais, pateikiama pakankamai išsami ir naudinga informacija. Galvojantys apie studijas, turėtų pasinaudoti šia galimybę ir apžvelgti universitetus, galbūt tai padės apsispręsti arba bent jau suteiks daugiau informacijos apie vieną ar kitą aukštąją mokyklą.

Šiandien visą reikiamą informaciją apie universitetus ir kitas aukštąsias mokyklas nesunkiai galima rasti internete. Tai didžiulis pasiekimas. Studijų pasirinkimas tikrai gana sunki užduotis kelianti nerimą ir daug apmąstymų. Dauguma svarsto ar pasilikti savo šalyje ar studijuoti svetur. Žinoma, šiandieninės susisekimo galimybės leidžia nukeliauti į kitą pasaulio šalį greitai ir be didelio vargo, todėl prireikus grįžti namo, galima bet kada tai padaryti. Na, o jei pradėtos studijos nekelia entuziazmo ir atrodo, jog pasirinkote neteisingai, visada turite kitą galimybę, tik ieškodami ir patirdami nusivylimus atrasite savo kelią.

Geriausi pasaulio universitetai