Liūdinantys skaičiai apie mažiau išsivysčiusių šalių ugdymą

Kasdien girdime, kaip blogai yra trečiųjų šalių vaikams, kokie jie nelaimingi ir koks reikalingas jiems yra mokslas. Gyvendami pilnai išsivysčiusiose šalyse, žmonės negali suprasti tų, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis, įgyti išsilavinimą ir pradėti geresnį gyvenimą. Milijonai vaikų neturi galimybės eiti į mokyklą, mokytis skaityti, skaičiuoti ir sužinoti kitų elementarių dalykų. Situacija yra liūdna.

Besidomint trečiųjų šalių švietimu, pastebėta, jog didžioji dalis žmonių neraštingi, nemoka skaityti, skaičiuoti, jei reiktų minėti skaičius, tai būtų maždaug 862 milijonai žmonių, kurie nemoka skaityti ir rašyti. Statistika tikrai liūdinanti. Daugiau nei 226 milijonai vaikų iš viso nelanko pradinės mokyklos. Tai lemia daugybė faktorių, tačiau tokių šalių valdžia turėtų sunerimti ir pasukti galvas kaip galėtų pagerinti šią situaciją. Yra nemažai mokyklų kuriose trūksta pagrindinių vadovėlių, mokytojų, ką jau bekalbėti apie kitas mokymosi priemones. Vaikai mokytis nori, tačiau tam nesuteikiamos tinkamos sąlygos. Be to, kai kuriose šalyse vaikai negali mokytis, nes tėvai neturi pakankamai pinigų, jų išsimokslinimui, arba vaikai turi dirbti, kad padėtų savo tėvams, taip pat yra rasinės diskriminacijos atvejų, nors gyvename XI amžiuje, rasinė diskriminacija vis dar egzistuoja. Daugumoje šalių pradinis mokslas kainuoja, todėl ne visi tėvai išgali sumokėti už vaikų mokslą, tai didžiulė našta tėvams ir nemenka spraga šalies švietimo sistemoje.

Kasmetiniais duomenimis beveik 31 milijonas vaikų kiekvienais metais yra išmetami iš mokyklos ir beveik 32 milijonai vaikų kartoja kursą. 2010 metų UNESCO duomenimis, 61 milijonas pradinio amžiaus vaikų, nebuvo užregistruoti į mokyklas. Iš jų, 47 % vaikų net nesvajoja apie išsilavinimą, 26 % jau lankė mokyklą, tačiau metė, na o likę 27 % tikisi, jog kada nors baigs mokyklą. Matant tokius skaičius, svyra rankos. Tačiau, kasmet renkami savanoriai, kurie vyksta į mažiau išsivysčiusias šalis ir padeda vaikams, stengiasi jog jie išmoktų bent elementarių dalykų ir įsigytų tam tikrų mokymosi priemonių. Vis dar jaučiama lyčių nelygybė, nes ir dabar mokslą pradeda daugiau berniukų nei mergaičių. Tačiau berniukams tenka dažniau kartoti kursą, be to juos dažnai išmeta. Neišsilavinusioms moterims tenka namų ruoša ir kiti su namų buitimi susiję rūpesčiai, jos tampa visiškai priklausomos nuo vyrų, liūdniausia, jog tokiose šeimose gimsta daugiau vaikų, nei šeimose, kuriose moterys yra išsilavinusios ir gali sau leisti turėti daugiau vaikų. Vaikai, gimę nepasiturinčiose ir prastą išsilavinimą turinčiose šeimose, dažniausiai neturi didelių planų, jų ateitis panaši kaip ir tėvų. Šeimos, kurios turi visas galimybes susilaukti daugiau vaikų, suteikti jiems išsilavinimą ir kitus būtinus dalykus, apsiriboja 1 arba 2 vaikais. Išsilavinusios moterys nenori užsisėdėti namie ir žlugdyti karjeros. Tai kelia gana daug diskusijų. Be to, moterys, kurios neturi išsilavinimo, paprastai nieko nežino apie apsisaugojimo priemones ir nežino, jog apsisaugojimo priemonės gali padėti išvengti tokių baisių ligų kaip AIDS ir ŽIV. Švietimas labai prisidėtų prie tokios informacijos platinimo, todėl tai tikrai sumažintų sergamumą šiomis ligomis.

Neišsilavinę žmonės nepretenduoja į geresnes darbo vietas, didesnius atlyginimus ir nežino ką reiškia geros gyvenimo sąlygos. Įprasta, jog tokie žmonės gyvena labai prastai, tačiau kitokio gyvenimo neįsivaizduoja ir dažnai bijo pokyčių. Tai didžiulė visuomenės problema. Švietimas labai svarbus, skaičiai ir statistika liūdinantys. Galima pasidžiaugti tik tuo, jog Pietų Amerikoje ir Europoje raštingų žmonių yra daugiausia, 90-100% gyventojų yra raštingi. Vadinasi šios šalys yra labiau išsivysčiusios ir žmonių gyvenimo kokybė yra geresnė.