Mokslo reikšmė mūsų gyvenime

Visą gyvenimą mokomės ir vis tiek mirštame nieko nemokėdami. Taip kalba mūsų senoliai. Galite mokėti raides, bet nemokėti skaityti, pažinti skaičius, bet nemokėti skaičiuoti. Mokslas suteikia žinias, kurias pritaikę galime pasiekti neįtikėtinų dalykų, todėl mokslo pagalba pažindami raides išmokstame skaityti ir mokėdami skaičius išmokstame skaičiuoti. Tačiau neužtenka tik skaityti ir skaičiuoti, tai reiškia kur kas daugiau.

Jau nuo seniausių laikų įrodinėjama mokslo svarba visuomenei. Ir seniausiuose amžiuose buvo mokslininkų ir labai protingų žmonių davusių pradžią bei įkvėpimą šių laikų mokslininkams, ir besimokantiems žmonėms. Tačiau, dažnai girdime frazę „Nenoriu eiti į mokyklą“ arba „Labai tingiu mokytis“. Paprastai taip kalba mokyklinio amžiaus jaunuoliai, jie dar neįvertina mokslo svarbos. Tik vėlesnėse klasėse, kai pradedama galvoti apie egzaminus ir tolesnius veiksmus gyvenime, jaunimas pradeda mąstyti, jog mokslas išties svarbus. Įgytos žinios yra labai vertinamos ir neįkainojamos. Jau mokykloje reikia kuo daugiau viskuo domėtis, gilintis į įvairiausius dalykus ir pasiimti viską, ką siūlo mokytojai. Pasidomėjus švietimo padėtimi pasaulyje, vis dar liūdesį kelia trečiosios šalys. Jos mokslo srityje gerokai atsilikusios, o neraštingų žmonių yra milijonai.Tai kelia susirūpinimą ir nerimą. Mokslas yra didi jėga, kuri veda visuomenę į priekį, todėl tai labai svarbus dalykas mūsų gyvenime. Pradinis ir vidurinis išsilavinimas yra būtini, tačiau tuo apsiriboti nereikia. Vėliau galima rinktis bakalauro, magistrantūros studijas ir siekti įgyti daugiau žinių, bei kopti karjeros laipteliais.

Mokslas daugiau nei tik puikūs pažymiai ir įvertinimai, mokslas padeda atskirti gerus ir blogus dalykus, priimti teisingus sprendimus, racionaliai mąstyti, bei prisitaikyti prie šiandieninės visuomenės. Mokslas keičia požiūrį į pasaulį, skatina mąstyti kūrybiškai suprasti daugybę dalykų, taip pat suprasti ir apdoroti kasdien gaunamą informaciją, bei padaryti tam tikras išvadas. Žinoma, ieškant darbo, išsilavinimas ir sukauptos žinios taip pat atlieka svarbų vaidmenį, darbdaviai visuomet ieško išsilavinusių, kompetentingų ir protingų žmonių. Jiems teikiama pirmenybė. Išsilavinimas parodo, jog asmuo domisi vienu ar kitu dalyku ir nori pagilinti savo žinias, kad galėtų būti savo srities žinovas, tobulėtų ir plėstų akiratį. Taigi, paprastai pretenduojant į darbo vietą, pirmenybė suteikiama tam žmogui, kuris turi diplomą ir nemažą žinių bagažą, kuris leidžia darbą atlikti paprasčiau, greičiau ir profesionaliau. Taip pat labai svarbus dalykas yra tas, jog mokslas ir išsilavinimas ugdo asmenybę, atveria akis ir leidžia domėtis bei suprasti dalykus apie kuriuos anksčiau nė nesusimąstėte. Mokslas tobulina ir lavina asmeninius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas, platesnis mąstymas ir tolerancija. Tampa paprasčiau planuoti gyvenimą bei priimti naujus iššūkius. Vis dėl to reikia paminėti ir tai, jog ne visi gali būti mokslo žmonės, kiti tam tiesiog neturi pašaukimo, jie sutverti menui, amatams ar kitiems dalykams. Tačiau gyvenimas tuo ir įdomus, jog pasaulyje reikia visokių profesijų ir skirtingo išsilavinimo žmonių. Be to, jei žmogus turi mažiau arba visai neturi diplomų, tai dar nereiškia, kad jis nėra protingas, diplomai nėra būtini tik tam, kad jais būtų galima puikuotis, jie reiškia kur kas daugiau.

Mokytis yra svarbu ir tam niekada nėra per vėlu. Visiems puikiai žinoma, jog mokslas kainuoja, tačiau jei tai tik vienintelė kliūtis, trukdanti siekti aukštumų, yra begalės būdų gauti pinigų ir siekti mokslo. Paprasčiausias būdas yra greitoji paskola (бързи кредити / кредити без доказване на доход), tačiau nereikia apsiriboti tik ja, tai tik vienas iš būdų, galima dirbi ir mokytis, pasiskolinti iš artimųjų, pardavinėti nereikalingus daiktus ir panašiai. Norint įgyvendinti svajonę, visuomet atsiranda galimybių, tereikia labai norėti ir eiti užsibrėžto tikslo link. Mokslas gali išgelbėti pasaulį.